Automobilio kaina retai parodo visas išlaidas. Du vairuotojai gali nusipirkti tą patį modelį už tą pačią kainą, o paskui už jo naudojimą mokėti visiškai skirtingas sumas. Tai, kas padeda sutaupyti važiuojant vienais maršrutais, kituose gali padidinti išlaidas.

Degalų rūšis bendras automobilio išlaikymo išlaidas veikia labiau nei pirkimo kaina. Benzininis automobilis tinka nedideliems atstumams mieste, dyzelinis – ilgoms kelionėms magistrale, o hibridas ar elektromobilis – miesto eismui su dažnu stabdymu ir pajudėjimu. Daugiau sutaupysi pasirinkęs pagal tai, kaip iš tikrųjų važinėji, nei tiesiog ieškodamas pigiausio automobilio.

Toliau palyginsime benzininius ir dyzelinius automobilius, įprastus ir įkraunamus hibridus. Aptarsime ir elektromobilio naudojimą Baltijos šalių žiemą, įkrovimą daugiabutyje bei pasirinkimą tarp garantijos ir mažesnės kainos. Galiausiai įvertinsime, kada verta rinktis motociklą.

Benzinas ar dyzelis: kada kuris atsiperka?

Mažesnės dyzelinio automobilio degalų sąnaudos didesnę pirkimo kainą atperka tik tada, kai per metus nuvažiuoji pakankamai daug. Paprastai tam reikia gerokai didesnės ridos, nei per metus nuvažiuoja daugiausia mieste važinėjantis vairuotojas. Jei rida mažesnė, benzininis automobilis dažniausiai apsimoka labiau: jį pigiau nusipirkti ir pigiau prižiūrėti, net jei nurodytos dyzelinio automobilio degalų sąnaudos atrodo patraukliau.

Dyzeliniai varikliai ilgose, vienodo greičio kelionėse magistrale sunaudoja mažiau degalų nei benziniai. Tačiau dyzelinį automobilį dažniausiai brangiau ir nusipirkti, ir išlaikyti. Techninė priežiūra kainuoja daugiau, o dyzelinio variklio kietųjų dalelių filtras trumpose kelionėse su dažnu stabdymu užsikemša greičiau nei ilgose.

Jei, kaip dauguma mažai nuvažiuojančių miesto vairuotojų, svarstai šį pasirinkimą, benzininis automobilis dažniausiai laimi abiem atžvilgiais: jį pigiau nusipirkti ir pigiau išlaikyti. Situacija pasikeičia tik tada, kai kiekvieną savaitę iš tikrųjų važiuoji ilgus atstumus magistrale, o ne tik kartais išvyksti į ilgesnę kelionę.

Ankstesnis naudojimas svarbus ir vėliau parduodant automobilį. Dyzelinis automobilis su didele rida, kuris tikrai važinėjo magistralėmis, vertę išlaiko gana gerai. Tokį pat automobilį, naudotą tik trumpoms kasdienėms kelionėms, dažnai sunkiau parduoti. Pirkėjai, ieškantys dyzelinio automobilio, tikisi, kad jis buvo naudojamas ilgoms kelionėms.

Hibridinis automobilis ar įkraunamas hibridas: kuo jie skiriasi?

Įprastas hibridas akumuliatorių įkrauna stabdydamas, todėl jo nereikia jungti prie elektros. Kelionėms mieste tai paprasta benzininio automobilio alternatyva. Įkraunamas hibridas (angl. plug-in) padeda sutaupyti tik tada, jei jį reguliariai įkrauni. Be šio įpročio jis tampa sunkesniu benzininiu automobiliu, kuris sunaudoja daugiau degalų.

Daugelis pirkėjų mano, kad hibridas ir įkraunamas hibridas iš esmės yra tas pats, tik už skirtingą kainą. Taip nėra. Įprasto hibrido akumuliatorius nedidelis ir įsikrauna pats. Įkraunamo hibrido akumuliatorius didesnis, o automobilis sukurtas tikintis, kad jį įkrausi beveik kas vakarą.

Jei šio įpročio neturi, papildomas įkraunamo hibrido svoris tampa trūkumu, nes akumuliatoriai nėra lengvi. Todėl svarbiausia įvertinti, ar iš tikrųjų jį reguliariai įkrausi. Nuo to priklauso, kuris hibridas tau tinkamesnis.

Elektromobilis šaltą Baltijos žiemą: kiek iš tikrųjų nuvažiuosi?

Šaltis pastebimai sutrumpina elektromobilio nuvažiuojamą atstumą ir padidina hibrido degalų sąnaudas. Nepriklausomuose šalčio bandymuose nustatyta, kad esant temperatūrai žemiau nulio elektromobilio energijos efektyvumas sumažėja daugiau nei trečdaliu, o hibrido degalų ekonomija – maždaug penktadaliu, palyginti su švelniu oru. Baltijos žiemą tai reiškia, kad reikia planuoti papildomą nuvažiuojamo atstumo atsargą, o ne vien pasikliauti gamintojo nurodytu skaičiumi.

Kaip paaiškina Union of Concerned Scientists straipsnis apie elektromobilius šaltu oru (anglų kalba), salono šildymas elektromobilyje naudoja akumuliatoriaus energiją. Benzininiame automobilyje tam naudojama variklio išskiriama šiluma. Tai didele dalimi paaiškina, kodėl šaltis elektromobilio nuvažiuojamą atstumą veikia labiau nei benzininio automobilio degalų ekonomiją.

Gamintojai nuvažiuojamą atstumą paprastai nustato kontroliuojamomis bandymo sąlygomis, esant vidutinei temperatūrai. Jos visiškai nepanašios į rytą Taline, kai lauke minus penkiolika laipsnių, o šildymas dirba visu pajėgumu. Jei perki elektromobilį šiame regione, gamintojo nurodytą nuvažiuojamą atstumą laikyk geriausiu įmanomu rezultatu, o ne kasdien pasiekiamu skaičiumi.

Hibridus šaltis veikia mažiau nei vien elektra varomus automobilius, nes krintant akumuliatoriaus efektyvumui hibridas visada gali pasikliauti vidaus degimo varikliu. Todėl pirmąją žiemą šiame regione su hibridu gali būti paprasčiau išbandyti elektrinės pavaros privalumus, prieš pasirenkant vien elektra varomą automobilį.

Įkrovimas, jei gyveni daugiabutyje

Elektromobilis ar įkraunamas hibridas leidžia daugiausia sutaupyti tik turint patikimą įkrovimo galimybę namuose. Daug Baltijos šalių gyventojų gyvena daugiabučiuose, kur nėra nuosavos stovėjimo vietos ar paprasto būdo įrengti įkrovimo prieigą.

Viešas įkrovimas ir įkrovimas darbovietėje šią spragą gali užpildyti, tačiau tuomet išlaidas reikia skaičiuoti kitaip. Realias įkrovimo galimybes išsiaiškink prieš renkantis degalų rūšį, o ne nusipirkęs automobilį.

Kaip ir nuomininkas, daugiabučio gyventojas ne visada pats sprendžia, ar bus įrengta įkrovimo prieiga. Tai dažnai priklauso nuo namo bendrijos ar būsto savininko sprendimo, o ne nuo automobilio pirkėjo. Verta tai išsiaiškinti iš anksto ir nemanyti, kad elektromobiliu naudotis bus taip pat patogu, kaip žmogui su stovėjimo vieta prie nuosavo namo.

Pasirinkęs degalų rūšį, apie skelbimo įkėlimą, automobilio pirkimą ir perregistravimą sužinosi Choppers24 gide apie automobilio pardavimą ir registraciją.

Pirkti su garantija ar pigiau be jos?

Automobilių pardavėjo garantija ir mažesnė privataus pardavėjo kaina – du būdai sumokėti už tą pačią riziką. Vienu atveju ji įtraukta į sandorį, kitu – lieka vien pirkėjui. Rašytinė garantija įpareigoja pardavėją padengti išlaidas, jei kas nors sugenda per mėnesius po pardavimo. Be jos tos pačios išlaidos nuo sandorio dienos tenka pirkėjui.

Tai verta tinkamai apskaičiuoti, o ne iš anksto manyti, kad pigesnis skelbimas visada laimi. Automobilis, kuris be garantijos kainuoja keliais šimtais eurų mažiau, apsimoka tik jei per laikotarpį, kuriuo būtų galiojusi garantija, niekas nesugenda. O senesniame automobilyje dažniausiai genda pavarų dėžė, elektronika ir pakaba – būtent tos dalys, kurių remontą garantija paprastai ir padengia.

Garantija senesniam, daug nuvažiavusiam automobiliui mažiau vertinga nei tokia pati garantija naujesniam, nes didesnė dalis nusidėvėjimo įvyksta dar prieš prasidedant garantijai. Svarbiau už popieriuje nurodytą galiojimo laiką yra tai, kokiems gedimams garantija netaikoma. Garantija su daugybe išimčių praktiškai gali apsaugoti mažiau nei trumpesnė, kurioje išimčių beveik nėra.

Vieno teisingo atsakymo čia nėra, tenka pasverti du variantus: sumokėti kiek daugiau iš anksto ir perkelti riziką kitam arba mokėti mažiau ir ją prisiimti pačiam. Kuris variantas tinka, labiau priklauso nuo automobilio amžiaus ir būklės nei vien nuo kainų skirtumo.

Kaip skiriasi pasiūlymai iš salono ir iš privataus asmens, aptaria salono ir privataus pardavėjo palyginimas. Pasirinkus konkretų automobilį, jo istoriją ir dokumentus verta patikrinti pagal VIN.

Motociklas: visai kitoks pasirinkimas

Motociklo degalai ir draudimas kainuoja mažiau nei bet kurio šiame sąraše minimo automobilio. Tačiau už mažesnes išlaidas tenka atsisakyti dalies patogumo: važinėti motociklu per Baltijos žiemą daugumai žmonių nėra realu, todėl motociklas dažniau pasirenkamas kaip antra, o ne pagrindinė transporto priemonė.

Motociklą vertink kaip papildomą transporto priemonę šiltajam metų laikui, o ne automobilio pakaitalą.

Svarstančiam apie antrą transporto priemonę, o ne vieną visiems poreikiams skirtą automobilį, svarbiausias klausimas – kiek mėnesių per metus sąlygos tinka važinėti motociklu, o ne automobiliu. Jei parduodi automobilį ir nori suprasti, kuriems pirkėjams jis tinka, gide apie naudotus automobilius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rasi, kokios naudos skelbimai keliose šalyse duoda skirtingoms pirkėjų ir pardavėjų grupėms.